Po aštuonerių metų

- Taip, taip, palikit prie durų. Pasiimsiu. Aha, gerai. Labai ačiū. - mandagiai padėkojau paštui.
Krausčiausi. Aptikau mažą, bet jaukų butuką raudonų plytų, netinkuotame name. Iš tiesų be drabužių, daiktų aš turėjau ne itin daug. Vos vieną dėžę.
Iš tiesų nebe pamenu kodėl aš ten buvau. Net menkiausios priežasties. Prieš aštuonerius metus man pradėjo girdyti vaistus. Iš pradžių priešinausi, bet galų gale nusileidau. Jie tarsi ištrynė atmintį. Negalvojau, nejaučiau, nejudėjau. Kartais gulėdavau ant lovos kaip lavonas. Nė mažiausios minties galvoje.
Na, šiaip ar taip, tai nesvarbu. Kadangi nieko neprisimenu, nesijaučiu nieko praradusi. Svarbiausia, kad pradedu naują gyvenimą.
Nusileidau į laiptinės apačią ir radau dėžę, kurią man atsiuntė iš psichiatrinės. Pasiėmiau. Net nenumaniau kas ten. Nežinojau, ką darbuotojai išsaugojo, ko neišmetė.
Nusinešiau dėžę į butą. Padėjau ant virtuvinio stalo. Pamažu viską išiminėjau. Įvairūs mano piešiniai, darbai, aplankalai... Pačiam dugne radau knygą, atsverčiau. Bukai spoksojau į pilnai prirašytus puslapius. Juk tai mano raštas! Pažiūrėjau į antraštes; visur buvo datos. Negi tai... mano dienoraštis? Tikrai neprisimenu, kad būčiau jį rašiusi.
Dar kartą įdėmiai į jį pažvelgiau. Visi žodžiai buvo parašyti raudonu rašalu. Atrodė, kad būčiau subadžiusi knygą ir iš jos plonomis srovelėmis sunktųsi kraujas. Išsigandusi užverčiau dienoraštį. Pamačiau, jog pavadinimui skirtas laukelis tuščias. Ilgai nemąsčiusi griebiau tušinuką ir jau pasikeitusiu savo raštu išraičiau: "Kraujuojanti knyga". Padėjau ją į ant sienos pakabintą lentyną. Nesijaučiau pasiruošusi prisiminti praeitį. O jeigu aš padariau ką nors baisaus? Nenorėjau griauti savo ką tik pradėto kurti ramaus gyvenimo.
Staiga, nors visi langai buvo uždaryti, į mane pūstelėjo vėjelis. Už savęs išgirdau žingsnius. Atsisukau, tačiau nieko nepamačiau. Prie pat mano ausies pasigirdo keistas mergaitiškas balsas, kuris sakė:
- Beprotė. Kerolain, tu beprotė. Išprotėjusi. Menkysta. Tu nieko neverta. Tu didžiausia šiukšlė pasaulyje.
Mane nupurtė šaltis. Šis balsas pasirodė pažįstamas. Iki skausmo pažįstamas...